Vaikystėje labai norėjau išmokti fotografuoti tikru fotoaparatu su juostele. Kažką skaičiau apie tai, girdėjau kitų žmonių pasakojimus apie nuotraukų ryškinimą ir man tai atrodė neišpasakytai įdomu ir labai sudėtinga. Mane gąsdino nesuprantami terminai, darbas tamsiame kambaryje, ryškalai, išlaikymas. Visa tai padaryti man atrodė per sudėtinga, todėl svajonė fotografuoti buvo atidėta į tolimą neįgyvendintų svajonių stalčių. O vėliau, atsiradus skaitmeninei fotografijai, ir visai pamiršta.
Visai neseniai sužinojau apie alternatyvų fotografavimo būdą be fotoaparato ir fotojuostelių. Pradėjau domėtis, internete radau daugybę tokių darbų pavyzdžių. Jie sužavėjo fantastišku mėlynos spalvos gyliu ir daugybe mėlynų atspalvių bei paslaptingų šešėlių. Taip susipažinau su cianotipija, dar kitaip vadinama mėlynuoju atspaudu (blueprint) arba saulės atspaudu (sunprint). Kadangi nemažai praktikavausi kurdama įvairius atspaudus ant popieriaus ir audinių, naudodama ekologinės spaudos (eco print) techniką, panorau išbandyti dar vieną atvaizdų kūrimo būdą. Taip pradėjau kurti fotogramas.
1842 m. šį alternatyvų fotografavimo būdą išrado mokslininkas ir astronomas John Herschel ir naudojo jį įvairiems užrašams atkurti. O 1843 m. mokslininko šeimos draugė, botanikė ir fotografė Anna Atkins cianotipijos metodą panaudojo fotografijoje ir sukūrė pirmąsias fotogramas – augalų antspaudus ant popieriaus.
Cianotipijos procesas yra nebrangus ir visiškai nesudėtingas, jis neužima daug laiko, nereikalauja ypatingų žinių ar priemonių, todėl gali būti atliekamas namų sąlygomis. Kad sukurtume fotogramą, reikia tik kelių dalykų: saulės šviesos, specialaus chemikalų rinkinio, kurį galima įsigyti įvairiose internetinėse parduotuvėse, popieriaus, teptuko, stiklo ir daiktų, kuriuos norite „nufotografuoti“ (dažniausiai fotogramoms yra naudojami augalai), dviejų vonelių su vandeniu ir vandenilio peroksido.
Pirma, įsigijus cianotipijos chemikalų rinkinį, kurį sudaro du skirtingi chemikalai, būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir tiksliai pagal nurodymus juos paruošti naudojimui. Arba, jei naudoti cheminius preparatus nejauku, galima interneto platybėse paieškoti ir nusipirkti jau specialiai paruošto, t. y. tais pačiais chemikalais padengto popieriaus.
Paruoštu cianotipijos mišiniu padengiame popierių ir padedame į tamsią vietą išdžiūti. Geriausia iš karto mišiniu padengti tik tiek popieriaus, kiek planuojame panaudoti iš karto. Jei popieriaus pasiruošime daugiau, laikyti jį reikės tamsiame voke, kad jo neapšviestų saulės spinduliai.
Dabar sudėtingiausia viso proceso dalis yra baigta ir prasideda kūryba. Ant paruošto popieriaus išdėliojame augalus ar kitus daiktus, kurių atvaizdą norime išgauti, prispaudžiame stiklu, kad kompozicija išliktų stabili, ir nešame į saule apšviestą vietą. Laukiame. Jei saulė yra ryški, laukti reikės visai neilgai, kol popieriaus spalva iš šviesiai žalios ims keistis į pilkai rudą. Tuomet suprantame, kad saulė jau padarė savo darbą.
Dabar pats laikas fotogramą išryškinti. Nuimame stiklą, augalus ir panardiname popieriaus lapelį, kuris ir be mėlynų atspalvių jau atrodo įdomus, į vonelę su vandeniu. Ir štai – fotograma pradeda mėlynuoti. Jau labai gražu. Norime, kad būtų dar ryškiau? Tuomet į kitą vandens vonelę įpilame šiek tiek vandenilio peroksido ir į ją panardiname savo darbą. Jis nusidažo ryškiai mėlyna spalva – tai Berlyno mėlyna.
Tikrai ne pabaiga. Ne ta prasme, kad kažką dar reikia padaryti, ne. Šis procesas tiek užburiantis, kad norisi kartoti viską dar ir dar kartą. Prisirinkti kitų augalų, pabandyti atspausti įvairiausius daiktus, eksperimentuoti. Cianotipijų kūrybai nėra galo – padarius vieną darbą, iš karto norisi padaryti kitą, nes idėjos gimsta tiesiog akimirksniu.
