Šį kartą apie cianotipiją ant drobės. Tikslus aprašymas, kaip gimsta mėlyni paveikslai. Ypač patiks nemokantiems piešti.
Turiu laisvą pusvalandį, pažvelgiu pro langą – skaisčiai šviečia saulutė. Ir suprantu, kad galiu nuveikti kažką malonaus sielai. Tegu šį kartą būna mėlynas saulės paveikslas.
Užsidengiu stalą ir išsidėlioju priemones:
Chemikalų mišinys A+B (mažą kiekį tokio mišinio visada turiu pasiruošusi ir laikau juodame nuo saulės spindulių apsaugotame buteliuke)
Drobės rėmelis 20×20 cm
Teptukas (geriau platesnis)
Džiovinti augalai (esu prisiruošusi specialiai cianotipijai, bet galima išbėgti į kiemą ir prisiskinti tiesiog iš pievos)
Įvairūs priedai paveikslo fonui sukurti (nebūtina, visiškai užtenka ir augalų)
Stiklas
Talpa vandeniui (tokio dydžio, kad laisvai tilptų mano drobė)
Vandenilio peroksidas
Darbo užbaigimui dar naudosiu juodą rašiklį, skirtą kaligrafijai, ir skystą vašką (nebūtina, nes gražu ir be to)
Pirmiausiai išsirenku augalus ir papildomas detales kompozicijai ant drobės sukurti (šį kartą tai bus tinklelis ir popieriniai skrituliukai iš skylamušio). Pasidėlioju kompoziciją, nusifotografuoju, kad nepamirščiau, kaip sloksniuosiu detales.
Tuomet greitai A+B mišiniu padengiu drobę ir jos kraštus keletu sluoksnių, nes skystis geriasi į drobės tarpelius ir jo reikia daug daugiau nei tepant ant popieriaus. Tuomet perkeliu mano suplanuotą augalų kompoziciją ant dar šlapio audinio, uždengiu stiklu ir nešu į saulę. Kad augalai ir kitos detalės geriau atsispaustų, stiklą iš kelių pusių prispaudžiu akmenimis. Stebiu, kad akmenų šešėliai nekristų ant drobės. Tai svarbu, jei nenorime, kad šešėliai paliktų savo atspaudą.
Stebiu saulę. Geriausia, jei saulė jau aukštai ir vienodai apšviečia visą darbą. Jei ne, stebėdama, kaip keičiasi spalvos, vis pasukioju darbą, kad iš visų pusių sočiai gautų saulės spindulių.
Tiesiog mano akyse įvyksta transformacija. Darbo fonas keičiasi nuo šviesiai žalios iki mėlynai pilkos ir galiausiai rūdžių auksinės. Tai trunka apie pusvalandį. Galima būtų ir dar palaukti, bet daugiau neturiu kantrybės. Nešu plauti.
Nuėmusi stiklą ir augalus kruopščiai nuplaunu drobę po tekančiu vandeniu. Spalva ir vėl keičiasi – rūdžių auksinė pamažu įgauna pilką atspalvį, o augalų krašteliai vis labiau mėlynuoja. Tose vietose, kurias augalai apsaugojo nuo saulės spindulių, liko šviesiai žalsvi plotai. Po tekančiu vandeniu drobę skalauju tol, kol visi šviesūs plotai išsiplauna ir lieka balti, o saulės rudai nuspalvintas drobės paviršius tampa mėlynas.
Tuomet į vonelę su vandeniu pilu vandenilio peroksido ir merkiu drobę. Ir vėl stebuklas – paprasta mėlyna staiga virsta sodria ir ryškia.
Sunkiausia yra laukti, kol darbas išdžius. Išdžiūvus mėlyna šiek tiek nublanksta ir kažkiek primena blukintų džinsų spalvą. Taip būtų galima ir palikti, tačiau aš noriu ryškumo ir didesnio kontrasto tarp baltos ir mėlynos, todėl kaligrafiniu rašikliu, kuris puikiai tinka piešti ant audinio, kruopščiai apvedžioju visus augalų ir burbuliukų kontūrus. Neliečiu tik tinklelio. Neryškios ir išplaukusios jo linijos sukuria šešėliuotą foną ir gilumą, o baltas augalas pirmame plane atrodo dar gyvesnis.
Man taip pat nelabai patinka matinis drobės paviršius, todėl darbą padengiu dviem skysto vaško sluoksniais. Mėlyna pasidaro kur kas ryškesnė, o drobė tampa maloni liesti ir šiek tiek blizga.
Nepamirštu, jog dirbu su chemikalais. Todėl tepdama A+B mišinį visuomet dėviu pirštines. Darbo ryškinimui naudoju atskirą, tik tam skirtą vonelę. Pabaigusi darbą, viską švariai išplaunu. Chemikalus laikau vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Mano pasiūlymas kūrybai – išbandykite skirtingus paviršius: įvairų popierių, audinį ar kita. Prisirinkite skirtingų augalų, o gal pabandykite „nufotografuoti“ kokį nors daiktą. Išbandykite ilgesnį ar trumpesnį eksponavimo saulėje laiką. Pabandykite, prieš nešdami į saulę, savo darbą apšlakstyti įvairiais skysčiais: actu, muilo burbulais ar dar kuo nors. Nustebsite, kiek neribotų galimybių kūrybai atrasite.
Sėkmės kūryboje!
Turite klausimų? Rašykite man: