Visiems kūrėjams taip atsitinka – įkvėpimas kurti, dirbti ima ir kažkur dingsta. Man taip atsitinka gana dažnai. Dažniausiai tai įvyksta, kai padarau didesnę pertrauką. O kadangi dėl įvairių gyvenimo aplinkybių mano kūrybinės pertraukos darosi vis ilgesnės, jaučiu didelį poreikį ieškoti įkvėpimo, kad iš naujo „užsikurčiau“ ir vėl galėčiau pajausti malonumą, pasitenkinimą tiek proceso metu, tiek ir žiūrėdama į naują savo darbą.
Šiame straipsnyje apžvelgsiu keletą įdėjų, kur ir kaip galima pasisemti įkvėpimo kūrybai. Ir kas geriausiai padeda man pačiai.
Pasaulis aplink mus yra neįtikėtinai įkvepiantis. Gamtos spalvos, tekstūros, formos, pavyzdžiui, saulėlydžiai, lietus ar medžių šakos, gali tapti puikiais idėjų šaltiniais. Paprastas, be jokio konkretaus tikslo, pasivaikščiojimas miške, pajūryje ar tiesiog sode padeda atpalaiduoti mintis ir rasti idėją naujam projektui. Man patinka stebėti smulkias detales: lapų formos, raštai, medžio žievė, kreivos šakos, spalvos aplinkui – viskas gali tapti nauja idėja. Stengiuosi tuos pastebėtus momentus nufotografuoti ir kaupti atskirame nuotraukų segtuve. Neįprastai žavi gamtos gėrybių rinkimas. Jei vaikštau pajūryje, visuomet ką nors parsinešu namo. Dažniausiai tai būna bangų nugludinti stikliukai ar medžio šakos. Tokių “turtų” parsivežu ir iš kelionių.
Štai keletas mano darbų, kuriuos įkvėpė pasivaikščiojimai prie jūros.
Užšalusi Baltijos jūra yra labai retas gamtos reiškinys, o tokį grožį teko pamatyti tik vieną kartą. Taip gimė stalo padėkliukas “Ledo lytys”.
Labai atpalaiduoja, kai įsibridus į vandenį stebiu mažas žuvytes ir renku kriaukleles. Ši sagė „Žuvelė“ tokios meditacijos vandenyje rezultatas.
Menas kuria meną. Kuo daugiau tyrinėsime kitų menininkų kūrybą, tuo labiau praturtinsime savąją.
Aš labai mėgstu lankytis įvairiose meno galerijose bei dailės parduotuvėse, salonuose, sendaikčių parduotuvėse. Viešėdama naujuose miestuose visuomet ieškau tokių vietų. Po apsilankymo jose visuomet jaučiuosi pakylėta. Nemoku tyrinėti ir analizuoti nei menininkų stiliaus, kompozicijų ar spalvų derinių, nei pritaikyti jų savo kūryboje, bet visuomet jaučiu didelį emocijų sužadinimą, užsidegimą ir tiesiog norą kažką daryti. Taip pat labai patinka žiūrėti biografinius filmus ar skaityti knygas apie įvairių meno žmonių gyvenimą ir kūrybą. Knygos apie meno istoriją, ypač gausiai iliustruotos knygos – taip pat puikus pasirinkimas vaizduotės ir įkvėpimo sužadinimui.
Dar daugiau įkvėpimo ir žinių gali suteikti bendravimas su kitais kūrėjais. Tam puikiai pasitarnauja socialiniai tinklai. Facebook platformoje yra daugybė specializuotų grupių, kuriose buriasi kūrėjai (tiek profesionalai, tiek mėgėjai) iš viso pasaulio. Čia galima bendrauti su įvairiais žmonėmis, užduoti rūpimus klausimus, gauti paskatinimo, įkvėpimo arba pasidalinti savo patirtimi ir tuo pačiu tapti įkvėpėju kitiems. Dažnai įkvėpimą tolimesnei kūrybai suteikia pagyrimai ir teigiami komentarai apie tavo paties darbą.
Menas turi galią ne tik atspindėti visuomenę, bet ir ją keisti. Visais laikais kūryba buvo ir lieka priklausoma nuo aplinkos veiksnių, įvykių, nes pirmiausia tie įvykiai veikia mūsų emocijas, įtakoja kasdienybę, keičia gyvenimo ritmą ir gyvena mūsų mintyse. Net jei specialiai ir neieškosime įkvėpimo nagrinėdami klimato atšilimą ar pasaulyje vykstančius karus, tie ar kiti įvykiai atsispindės mūsų kūryboje, priklausomai nuo to, kiek svarbūs jie bus tiesioginiam mūsų gyvenimui. Kuo stipresnis ir kuo igesnį laikotarpį trunkantis bus tų įvykių poveikis mums, tuo dažniau jis net ir nesąmoningai atsispindės kūryboje.
Vienas iš labiausiai paveikusių asmeniškai mane įvykių buvo izoliacija Corona viruso epidemijos metu. Kaip tik tuomet parašiau daug miniatiūrų ir iliustravau jas koliažais ant mano sukurto ecoprint popieriaus.
Kintsugi arba „auksinis remontas“