Pirmą kartą sužinojau apie kokedamą prieš keletą metų. Man ją padovanojo Iveta – floristė, kokedamų kūrėja, mokytoja. Mane visuomet žavėjo japonų kultūra, tradicijos ir estetika. Paprastas kuklus augalas samanų kamuoliuke tobulai atitinka japonų “vabi sabi” estetikos supratimą, kai grožis randamas kuklume, paprastume ir ramybėje. Samanos yra augalas, įkūnijantis šią estetiką.
Apie tai, kaip sukurti savo kokedamą yra daugybė video ir tekstų. Nieko nenustebinsiu pateikdama ir savo aprašymą, tačiau trumpai pasidalinsiu, kaip aš kuriu kokedamas.
Iš senų pėdkelnių suformuoju nedidelį maišelį, į kurį pilu paruoštą drėgną dirvožemį. Augalą atsargiai įsodinu į žemių mašelį ir švelniai apspaudžiu delnuose, formuodama kamuoliuką. Stebiu, kad kojinės audinys nepriglustų prie pat augalo – svarbu palikti šiek tiek erdvės augalui augti ir daugintis. Tuomet kamuoliuką su augalu dedu ant samanų ir pamažu gaubiu jas aplink, vis apsukdama plonu, bet tvirtu siūlu ir švelniai paspausdama delnuose, kad susiformuotų gražus, tvarkingas samanų kamuoliukas. Kokedamą apgaubiu keliais samanų sluoksniais, nes džiūdamos samanos suplonėja ir po kurio laiko gali pasimatyti tai, kas slepiasi po jomis.
Kokedamos gamyba man – jaukus, ramus ir meditatyvinis procesas. Tai – mėgavimasis šilta vasaros diena, paukščių čiulbėjimu ir pabuvimas su savimi savo vidinio miško tyloje.
Renkant samanas miške, reikia prisiminti, kad tai daryti galima ne bet kur. Visuomet pasidomėkite galiojančiomis aplinkosaugos taisyklėmis ir atsiklauskite miško savininko, jei miškas yra privatus. Samanų, tinkamų kokedamų gamybai, galima įsigyti įvairiose internetinėse parduotuvėse, tačiau jų kainos dažnai „kandžiojasi“. Čia radau samanų už visai prieinamą kainą (nuoroda pateikiama be jokio komercinio atlygio).
Esu vėlėja, veliu įvairius dekoratyvinius objektus namų interjerui. Vieni iš mano mėgstamų darbų – velti gėlių vazonai. Labai gerai suveltas veltinis kurį laiką gali sulaikyti vandenį, tačiau tokius vazonus rekomenduoju naudoti kaip dekoratyvinius. Augalus į juos reikia statyti jau įsodintus į plastikinius vazonėlius. Jei vazonėlis turi skylutę, pirmiausia į veltą vazonėlį verta įdėti lėkštutę, kad vanduo neišbėgtų ir ilgainiui veltinis nesusiteptų.
Vilna taip pat gali būti puikus pakaitalas samanoms gaminant kokedamą. Iš vilnos pagaminta kokedama yra ilgaamžė, dekoratyvi, o pats kūrybinis procesas – malonus ir įkvepiantis. Gamybos eiga išlieka tokia pati kaip ir samanų kokedamos atveju, tik suformuotas žemių kamuoliukas apgaubiamas ne samanomis, o keliais sluoksniais pasirinktos spalvos vilnos karšinio ir tvirtai apvyniojamas siūlu.
Apgaubiant augalą vilnos pluoštu, būtina palikti šiek tiek erdvės aplink augalo stiebą, kad jis galėtų laisvai augti. Rekomenduoju rinktis tamsesnių spalvų vilną – šviesi laikui bėgant gali patamsėti ir tapti ne tokia estetiška.
Vietoj samanų ir vilnos kokedamos kamuoliuką galima tvirtai apsukti vilnoniais ar džiuto siūlais. Labai estetiškai atrodo kokedama, apvyniota kokoso pluoštu. Vilnos ar siūlų kokedamoms vietoj dirvožemio galima naudoti kokosų drožles, skirtas augalams (nuoroda pateikiama be jokio komercinio atlygio).
Kai kokedama tampa visiškai sausa ir lengva, vadinasi, atėjo laikas ją „pagirdyti“. Kamuoliuką reikia įdėti į dubenėlį su vandeniu ir palaukti, kol jis prisigers vandens. Kitas laistymas reikalingas tik tuomet, kai kamuoliukas vėl visiškai išdžiūsta. Labai savarbu stebėti, kad vilnos kokedama nebūtų pastoviai šlapia, nes tuomet vilna gali supelyti.
Kokedama man – tai paprastas ir ramus būdas būti arčiau augalų ir kūrybos. Nesvarbu, ar ji gaminama iš samanų, vilnos, siūlų ar kitų medžiagų, svarbiausia – pats procesas ir dėmesys augalui. Kiekviena kokedama laikui bėgant keičiasi, todėl svarbu stebėti, prižiūrėti ir leisti jai augti savo tempu. Toks požiūris artimas „vabi sabi“ estetikai, kuri primena, kaip svarbu vertinti paprastumą, laikinumą ir natūralų netobulumą.